Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas pasirašė ir teiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei patobulintą LR Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą. Projekte siekiama įgyvendinti LR Civilinio kodekso straipsnį, nustatantį, kad dirbtinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat vaiko, gimusio tokiu būdu, motinystės ir tėvystės klausimus reglamentuoja kiti įstatymai. Į naujojo teisės akto projektą perkeltos Europos Sąjungos (ES) direktyvų nuostatos.
LR Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas buvo parengtas ir pateiktas Seimui svarstyti dar 2003 m. sausio 21 d. 2008 m. šis įstatymo projektas buvo grąžintas tobulinti. Sveikatos apsaugos ministro sudaryta darbo grupė parengė LR Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą (pavadinimas pakeistas vadovaujantis ES rekomendacijomis), kuris kelis kartus buvo derintas su suinteresuotomis institucijomis. Vyriausybei teikiamame patobulintame projekte nustatomos sąlygos, kada ir kam atliekamas pagalbinis apvaisinimas, jo atlikimo būdai, reglamentuojama embrionų laikymas, lytinių ląstelių donorystė, donorų ir vaikų, gimusių po pagalbinio apvaisinimo teisiniai bei tėvystės ir motinystės santykiai.
Įstatymo projekte numatyta, kad pagalbinis apvaisinimas atliekamas tik tuo atveju, kai moteris ir (ar) jos partneris yra nevaisingi ir kai to negalima išgydyti jokiais kitais gydymo metodais. Pagal projektą, pagalbinis apvaisinimas gali būti taikomas tik pilnametei veiksniai ne vyresnei kaip penkiasdešimties metų moteriai jos ir partnerio rašytiniu prašymu. Atsižvelgdama į nevienareikšmį visuomenės požiūrį, Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatas, Sveikatos apsaugos ministerija apibrėžė partnerių sąvoką: tai moteris ir vyras, sudarę santuoką arba įteisinę partnerystę. Tokiu apsisprendimu siekiama atsižvelgti į vaiko interesus augti pilnoje šeimoje.
Siekiant apsaugoti moters sveikatą ir mažinti pacientų išlaidas vaistams ir pagalbinio apvaisinimo paslaugoms apmokėti, numatytas embrionų laikymas (užšaldymas). Atsižvelgiant į Biomedicininių tyrimų etikos įstatymą ir Europos ekspertų nuomonę, numatyta embrionų apsauga. Pagal projektą, leidžiami pagalbinio apvaisinimo būdai moters kūne (in vivo) ir ne moters kūne (in vitro) naudojant partnerio ar kito lytinių ląstelių donoro lytines ląsteles, artimos giminaitės arba šoninės giminystės linijos asmenų lytines ląsteles. Lytinių ląstelių donorams keliami reikalavimai, susiję su jų sveikatos būkle, turės atitikti sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus, atitinkančius ES direktyvų nuostatas. Įstatymo projekte numatyta, kad komerciniai sandoriai, susiję su surogacija, yra niekiniai ir negalioja kaip prieštaraujantys gerai moralei. Vyriausybei pritarus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui, jis bus perduotas svarstyti Seimui.