Nesiėmus reikiamų priemonių, per ateinančius 10 metų maždaug 388 milijonų žmonių mirs nuo lėtinių ligų, šis skaičius dar yra linkęs didėti. Be to, 80 proc. gyventojų nuo šių ligų mirs menkai ir vidutiniškai išsivysčiusiose valstybėse. Tai smarkiai paveiks pasaulio makroekonomiką.
Lėtinėms ligoms priskiriamos širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, lėtinės kvėpavimo sistemos ligos ir cukrinis diabetas. Dažnai šias ligas sukelia kintamieji rizikos veiksniai – netinkama mityba, fizinio aktyvumo stoka ir rūkymas, daugiausia lemiantys visų amžiaus grupių, abiejų lyčių pacientų mirštamumą nuo lėtinių ligų visame pasaulyje [1].
Žinant, kad 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atvejų galima užkirsti kelią profilaktikos priemonėmis, didžiausią dėmesį, siekiant sėkmingai mažinti sergamumą, ir reikėtų skirti būtent ligų prevencijai. Vis dėlto, nustačius ligą, svarbu ją tinkamai gydyti. Tai galima pailiustruoti JAV epidemiologiniais duomenimis. Cukriniu diabetu šioje šalyje serga 17 milijonų žmonių, tai yra penkta dažniausia mirties priežastis šioje valstybėje. Daugiau nei pusei JAV gyventojų, sergančių cukriniu diabetu, nėra užtikrinama tinkama ligos kontrolė, dėl to vieno cukriniu diabetu sergančio paciento gydymas kasmet kainuoja 13 200 JAV dolerių, tuo tarpu išlaidos šia liga nesergantiems pacientams siekia tik po 2500 JAV dolerių. Cukriniu diabetu sergantys pacientai kasmet praleidžia 8,3 darbo dienas, kitomis ligomis segantys pacientai – 1,7 darbo dienos.
Tarptautinės farmacijos federacijos (FIP), kaip organizacijos, vienijančios pasaulio vaistininkų asociacijas, uždavinys yra spręsti globalias sveikatos priežiūros problemas. Nepaisant plačiai paplitusios nuomonės, kad lėtinėmis ligomis dažniausiai serga tik besivystančių šalių gyventojai, faktai rodo, kad pasaulyje galima skelbti lėtinių ligų pandemiją. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pranešimas apie lėtinių ligų prevenciją lėmė tai, kad FIP ir jos nariai aktyviai įsitraukė į šios problemos sprendimų paiešką ir švietimą.
Vaistininkai yra neatskiriama sveikatos priežiūros sistemos dalis, todėl, kuriant visas sveikatos programas, reikia atkreipti dėmesį, kad:
·Vaistininkai yra lengviausiai pasiekiami pirminės sveikatos priežiūros sistemos ekspertai bendruomenėje, todėl jie gali anksti nustatyti lėtines ligas ir įvertinti, ar paciento gyvensena yra sveika. Taip pat jie gali padėti pacientams sumažinti rizikos veiksnių žalą profilaktikos priemonėmis, naudingais patarimais, kaip antai: sureguliuoti svorį ir mitybą, skatinti fizinį aktyvumą ir mesti rūkyti.
·Farmacijos specialistai yra medicininių žinių šaltinis visuomenėje, galintys padėti pacientams suprasti lėtinių ligų keliamus pavojus ir profilaktikos svarbą.
·Vaistininkai dirba kartu su kitais sveikatos priežiūros sistemos specialistais ir gali nukreipti lėtinėmis ligomis sergančius pacientus gydytojo konsultacijai.
·Daugelis vaistininkų yra apmokyti atlikti klinikinį paciento tyrimą.
Be to, FIP mano, kad, gydant lėtines ligas, vaistininko pagalba gali būti labai svarbi, ypač dėl to, kad lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms dažnai tenka ilgai vartoti vaistus. Todėl FIP rekomenduoja vaistininkams nuolat tobulinti savo žinias šiose srityse:
·Gebėti atpažinti bendruomenėje arba tam tikroje bendruomenės grupėje dažnai pasitaikančias lėtines ligas.
·Įvertinti sveikatos būklę dėl lėtinių ligų, pavyzdžiui, dislipidemijos, osteoporozės, cukrinio diabeto ir arterinės hipertenzijos.
·Aktyviai konsultuoti pacientus dėl tinkamo vaistų vartojimo.
·Skatinti keisti gyvenseną, siekiant užkirsti kelią lėtinėms ligoms ir pagerinti gydymo vaistais rezultatus.
·Teikti farmacinę pagalbą, atsižvelgiant į paciento poreikius, nustačius ir išsprendus problemas, susijusias su vaistų, skirtų lėtinėms ligoms gydyti, vartojimu, kurios gali turėti įtakos gydymo rezultatams. Netinkamas vaistų išrašymas, dozės ir nurodymai, nereikalingas gydymas keliais vaistais gali lemti tai, kad pacientai patys koreguos gydymo režimą, o tai gali neigiamai paveikti gydymo rezultatus.
·Dirbti vienoje komandoje su kitais sveikatos priežiūros sistemos specialistais, siekiant pagerinti gydymo vaistais rezultatus.
·Aktyviai skatinti motyvuoti pacientus prisiimti atsakomybę už savo pačių sveikatą.
Siekiant, kad vaistininkai galėtų panaudoti savo žinias ir įgūdžius efektyviai, sistema, kurioje jie dirba, turėtų pripažinti ir įtraukti vaistininkus kaip pirminius sveikatos priežiūros paslaugų tiekėjus. Siekdama pateikti reikalingus struktūros pakeitimus, FIP rekomenduoja, kad:
·Organizacijos narės (vaistininkų asociacijos) panaudotų demonstracinių projektų rezultatus, kad įrodytų vaistininkų efektyvumą gydant lėtines ligas.
·Organizacijos narės dirbtų siekdamos įtraukti geros vaistininko praktikos [3] principus į naujas ligų gydymo dalyvaujant vaistininkams programas.
·Organizacijos narės dirbtų, siekdamos sukurti bendradarbiavimo sistemas savo valstybėse, kurios galėtų užtikrinti informacijos apie pacientą dalijimąsi tarp sveikatos priežiūros sistemos specialistų.
·Organizacijos narės dirbtų, siekdamos įtraukti paciento pasirinkto vaistininko, atsakingo už kasmetinę paciento vartojamų vaistų peržiūrą, konsultaciją. Ši konsultacija yra lygiateisė kitoms pacientą gydančių specialistų konsultacijoms.
FIP narės turi ieškoti galimybių naujosiose programose vaistininko konsultacijai suteikti teisinę galią:
·Vaistininkų asociacijos kartu su kitomis sveikatos specialistų asociacijomis turėtų kartu ieškoti metodų, kaip galima artimiau bendradarbiauti tarp įvairių specialybių specialistų.
·Sveikatos politika ir paslaugų teikėjai turėtų skatinti lėtinėmis ligomis sergančius pacientus prisiimti atsakomybę už savo sveikatos problemas. Sveikatos priežiūros planuose turėtų būti prasmingos iniciatyvos, užtikrinančios šios asmeninės atsakomybės priimtinumą.
·Nacionalinės ir vietinės vaistininkų asociacijos turėtų dirbti kartu su nacionalinėmis sveikatos programomis, pacientų organizacijomis, draudėjais ir kitais suinteresuotais asmenimis ir užtikrinti, kad vaistininko atliekamą lėtinių ligų gydymo vaistais kontrolė būtų naudinga ir šias paslaugas teikiantiems vaistininkams būtų tinkamai atlyginta.
Be to, FIP ketina kartu su kitomis tarptautinėmis organizacijomis siekti, kad būtų užtikrinta, jog vaistininkų atliekama efektyvi lėtinių ligų profilaktika ir gydymas būtų įtraukti į nacionalines sveikatos programas.
Pagal FIP Statement of Policy on the Role Of The Pharmacist In the Prevention And Treatment Of Chronic Disease (2006, Brazil)
Literatūra:
WHO, “Preventing Chronic Diseases: A Vital Investment.” 2005
FIP Statement of Professional Standards: Pharmaceutical Care, 1998
The Tokyo Declaration (1993) Standards for Quality of Pharmacy Services (FIP Guidelines for Good Pharmacy Practice, September 1993) and revised version FIP/WHO GPP (1997)
Straipsnis išspausdintas žurnale „Farmacija ir laikas“, 2009 m.