Lietuvos naujienos

KLINIKINIS ATVEJIS: 72 metų moteris, penktą parą gydoma ortopedijos ir traumatologijos skyriuje po kairiojo kelio sąnario protezavimo operacijos, staiga nualpo. Atgavusi sąmonę, pasiskundė intensyviu dusuliu ir skausmu visoje krūtinėje. Pacientė daug metų serga arterine hipertenzija, veiksmingai reguliuojama trimis vaistais, miokardo infarktu iki šiol nesirgusi, ne nuolat vartojo aspirino. […]

Europos vaistų agentūros (toliau – EMA) Žmonėms skirtų vaistinių preparatų komitetas (toliau – CHMP)rekomendavo panaikinti vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra bufeksamako, rinkodaros teisę. Lietuvoje yra registruoti šie vaistiniai preparatai, turintys bufeksamak Mastu S tepalas ir Mastu S forte žvakutės. […]

Kaulų čiulpų transplantacijos dažniausiai atliekamos pacientams, sergantiems įvairiomis kraujo vėžio formomis, turint įgimtų kraujo gamybos ar imuninės sistemos defektų. Paprastai tai – vienintelė ligonio galimybė išgyventi. […]

Kai kuriuose sveikatos apsaugos baruose Lietuva jos specialistų, sveikatos apsaugos organizatorių dėka jau lygiuojasi ne tik į Europos šalis vidutiniokes, bet ir artėja prie pirmaujančių. Tai patvirtina ir praėjusią savaitę Vilniuje įvykusių Lietuvos traumatologų ortopedų draugijos X ir Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) ortopedų traumatologų IV suvažiavimų medžiaga, dalyvių skleista patirtis bei vertinimai. […]

Moksliniai epidemiologiniai tyrimai rodo, kad arterinė hipertenzija diagnozuojama kas ketvirtam suaugusiam planetos gyventojui, o vyresniame negu 65 metų amžiuje – kas antram ar netgi dažniau. Senstant hipertenzija sergama vis dažniau. Negydoma arba blogai gydoma hipertenzija sukelia sunkius daugumos organizmo baseinų pakitimus: insultą, miokardo infarktą, širdies ir inkstų funkcijos nepakankamumą, periferinių arterijų pažeidimus, didina mirties riziką. Todėl visiems tiek besimtomiams, tiek simptominiams pacientams būtina aktyvi ar net agresyvi ŠKL rizikos veiksnių korekcija. Klinicistams bene daugiausiai sunkumų sukelia didelės ir labai didelės ŠKL rizikos pacientų AKS sumažinimas iki rekomenduojamo dydžio < 130/80 mm Hg. […]

Imunologijos dieną, pasauliui žinomą nuo 2005 m., mokslininkai skaito paskaitas mokyklose, ruošia radijo laidas, rengia viešas diskusijas, organizuoja mokslines konferencijas. Visų šių renginių tikslas yra atkreipti visuomenės dėmesį į imunologijos svarbą. Šiandien imunologija – mokslas apie organizmo apsaugines sistemas – tampa prioritetine mokslo kryptimi. […]

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva atliktas Mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjimo paramą gavusiuose regionuose tyrimas. […]

Saulėlydžio komisija šiandienos posėdyje skyrė didelį dėmesį Nacionalinės elektroninės sveikatos informacinės sistemos kūrimo procesui, taip pat buvo svarstoma finansų rinkos priežiūros institucijų pertvarka bei strateginio planavimo metodikos pakeitimai. […]

Kardiomiopatijos (KM) – svarbi ir heterogeniška ligų grupė, apie kurią turime nepakankamai žinių dėl nuolat kintančių ir neaiškių apibrėžimų ir nomenklatūros. Klasifikacijos schemos, kurių yra daug, gali būti naudingos siekiant suprantamiau atvaizduoti sudėtingų būklių panašumus ir skirtumus, nes iš tikrųjų labai svarbu apie šias ligas kalbėti tiksliai. Per pastarąjį dešimtmetį gerokai į priekį pasistūmėjo diagnostika bei žinios apie genetines ir kitas ligų priežastis, kai kurie ligų apibrėžimai paseno. Be to, dėl greitos molekulinės genetikos pažangos kardiologijoje, identifikuotos kelios naujos miokardo ligos, tarp jų jonų kanalų kanalopatijos – ligos sukeliančios mirtinas pirmines skilvelines aritmijas. […]

Balandžio 27-osios pavakare paminėti Medicinos darbuotojų dienos į Kauno filharmonijos salę rinkosi šalies medikų bendruomenės atstovai. Jau tapo tradicija, kad profesinės šventės dieną žinomiems Lietuvos medicinos mokslo, sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams įteikiami Garbės ženklai bei pažymėjimai, liudijantys apie Nusipelniusio Lietuvos gydytojo ir Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardų suteikimą. […]